Farmacija - Užsienyje

Farmacija Graikijoje: 1 dalis

                           2 dalis


 

Farmacija Prancūzijoje

Europos lyderės – Prancūzijos farmacija viena didžiausių Europos Sąjungos valstybių. Prancūzija nuo seno garsėja kaip vyno, kulinarijos ir didingos kultūros šalis. Pastaraisiais metais prancūzai yra uolūs gilesnės ES integracijos šalininkai, siekiantys federacinės Sąjungos modelio ir griežto europietiškų vertybių taikymo visoje bendrijoje. Prancūzai tolydžio stengiasi būti pirmi ir gali pasigirti viena didžiausių Europoje farmacijos rinkų bei pirmaujančia pramone. Tačiau apie viską iš eilės.

Prancūzija, turinti beveik 64 milijonus gyventojų, yra 21-a pasaulyje ir 3-ia didžiausia Europos šalis po Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Todėl ji nuolat bando pateisinti savo dydį ir aktyviai dalyvauti pasaulio reikaluose. Ne išimtis – ir šalies farmacijos sektorius, kuris yra vienas didžiausių Europoje. Šalis, palaikydama sparčią Europos integraciją, visuomet stengiasi atsižvelgti į Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo sprendimus dėl farmacinės veiklos vykdymo.


Skiriamasis ženklas – žalias kryžius

Pagal europietiškąją tradiciją ir vėliau teisiškai įsigaliojusius Europos Bendrijos standartus vaistininku, kaip ir daugelyje ES narių,gali būti tik aukštąjį universitetinį farmacijos išsilavinimą turintis asmuo, o visi vaistai be išimties parduodami tik vaistinėse. Dėl to Prancūzijoje išsiplėtojo mažmeninis vaistinių tinklas, kuriame dirba daugiau nei 50 tūkstančių vaistininkų, apytiksliai – 85 farmacininkai 100 000 gyventojų. Vaistinių steigimasis yra valstybės kontroliuojamas bei apribotas demografiniais ir geografiniais kriterijais. Tokiu būdu vaistinės apsaugomos nuo per didelės tarpusavio konkurencijos ir garantuojamas jų išlikimas. Paprastai Prancūzijos vaistinę galima pažinti iš vitrinoje ar iškaboje esančio žalio kryžiaus, taip pat jos nepasižymi didele prabanga, o, atvirkščiai, yra gana paprastos. Eilinės vaistinės dirba tik darbo dienomis, tačiau prireikus galima rasti ir budinčią vaistinę.

Garsėja specialistais

Prancūzija garsėja vienu geriausiu farmacijos specialistų paruošimu, jos specialistai gerbiami ir vertinami visame pasaulyje. Daugybė šalies universitetų turi savo farmacijos fakultetus, kuriuose rengiami ateities specialistai. Didelė tarpusavio konkurencija paskatino mokslo įstaigas kurti kuo geresnes bakalauro bei kokybiškesnes perkvalifikavimo, studijų tęsimo programas. Tokiu būdu nepatenkintas darbu vaistinėje farmacininkas turi galimybę stoti į pasirinkto universiteto tęsiamąsias studijas ir jų metu bandyti šiek tiek keisti profesijos profilį. Prancūzijoje vis didėja tendencija pamažu vaistų gamybą atskirti nuo didmenos ir mažmenos, tokiu būdu vaistininkai daugiausia renkasi būtent pastarąsias sritis. Tačiau vaistininko vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje nemažėja, o, atvirkščiai, vis populiarėjant pirminei sveikatos priežiūrai, tik didėja.

Vaistų skirstymas

Visi registruoti vaistai Prancūzijoje turi praeiti gydomųjų savybių įvertinimo etapą, kuriame jie skiriami į 6 grupes:

1 – naujas preparatas, turintis ypatingų gydomųjų savybių;

2 – vaistas, pasižymintis efektyvumu ir/arba šalutinio poveikio sumažinimu;

3 – preparatas, jau turintys analogų, bet pasižymintis tam tikrais efektyvumo ir/arba šalutinio poveikio patobulinimais;

4 – šiek tiek patobulinto efektyvumo ir/arba sumažinto šalutinio poveikio preparatas;

5 – nepatobulintas, bet vis tiek naudingas preparatas;

6 – pakankamai nereikšmingas preparatas, neįtrauktinas į kompensuojamųjų vaistų sarašą.

Vaistus ir medicinos paskirties priemones vertina Prancūzijos vaistų agentūros skaidrumo komisijos (VASK) ekspertai.Vaistai pagal pobūdį skiriami į receptinius, kurių dauguma kompensuojami, nereceptinius ir išimtinai ligoninių preparatus.

Vaistų kainų reguliavimas

Prancūzijos vyriausybė aktyviai dalyvauja reguliuojant receptinių vaistų kainas. Tai suprantama, nes šalis yra 4-a pasaulyje pagal išrašomų vaistų apimtis. Dar iki 1994 metų kompensuojamųjų vaistų kaina buvo nustatoma vienašališku valdžios sprendimu, tačiau vėliau nuspręsta eiti Ekonominio vaistų komiteto ir vaistų gamintojo derybų keliu. Po to sudaromas kontraktas, kuriame jau nustatoma fiksuota kaina, kuria vaistas parduodamas visoje šalyje. Derantis atsižvelgiama: į VASK ekspertų vaisto įvertinimą; preparato svarbą rinkoje (pagal pardavimus) bei gamintojo išlaidas, susijusias su vaisto tyrimais ir įėjimu­ į rinką. Farmacinei kompanijai, prašant kompensuoti naująjį vaistą, turi būti pateikiamos jo kainos kitose ES narėse, nors nesti jokio formalaus mechanizmo, pagal kurį vaisto kaina būtų nustatoma kitų šalių pagrindu. Tačiau paprastai, jei kaina Prancūzijoje daug mažesnė, stengiamasi nustatyti panašią į ES vidurkį. Gamintojai susitarime su valstybe įsipareigoja apriboti vaisto „rėmimo“, reklamos išlaidas bei informuoti gydytojus apie vaisto „racionalų panaudojimą“. Farmacinei kompanijai nesilaikant šių įsipareigojimų, vyriausybė gali imtis vienašališkų preparato kainos reguliavimo veiksmų. Taip pat stebimas bendrų sveikatos apsaugos bei preparato išlaidų santykis, jam išsibalansavus, Ekonominis vaistų komitetas gali prašyti gamintojo pakeisti kainą, o jam nepaklusus, net nutraukti kontraktą.

1999 metų naujasis socialinio saugumo finansavimo į statymas palietė ir vaistų kainų reguliavimą. Imta racionalizuoti kompensavimą, daugiausia dėmesio skiriant vaisto gydomosioms savybėms ir vis mažiau – jo pardavimams. Vis rečiau sudaromos sutartys dėl kainų priklausymo nuo pardavimų, išskyrus atvejus, kai numatomi labai dideli pardavimų mastai. Taip pat lanksčia kainų nustatymo politika stengiamasi remti farmacinių kompanijų naujų vaistų paiešką.

Prancūzijoje valstybinis kainų reguliavimas nekompensuojamiesiems vaistams buvo panaikintas dar 1987 metais. Todėl nereceptiniai vaistai yra laisvai apmokestinami, jų pardavimo kainų ribos nėra reguliuojamos, tačiau draudžiama dirbtinai palaikyti mažmenines kainas, kaip ir spausdinti vaisto kainą ant pakuotės. Savo reguliavimu išsiskiria tik ligoninių vaistai. Jų kainos nustatomos ligoninių ir farmacinių kompanijų abipusiu susitarimu, tik vaistų gamintojas prieš tai turi gauti iš Vaistų agentūros skaidrumo komisijos patvirtinimą apie preparato profesionalų panaudojimą. Jei taikomas kompensavimas, generinių vaistų kaina negali viršyti įstatymiškai nustatytos 70 proc. originalaus vaisto kainos.

Pardavimo kainos riba didmenininkui yra 9,7 proc., iš kurių 1,2 proc. yra sumokama kaip socialinio saugumo mokestis, taigi jam lieka 8,5 proc. Vaistų didmenininkai taip pat negali vaistinėms teikti didesnės nei 2,5 procento nuolaidos. Vaistininko pardavimo ribos yra tarp 8–44 proc. nuo gamybinės preparato kainos. Nereceptiniams vaistams taikomas 5,5 proc. pridėtinės vertės mokestis, o išrašomiems – tik 2,1 proc. Tai vienas mažiausių mokesčių visoje Europos Sąjungoje, dėl to Prancūzija ne kartą buvo kritikuojama Europos komisijos bei kaltinama diskriminacija ir savo rinkos protekcionizmu.

Kompensavimas

Prancūzija turi 2 kompensuojamųjų vaistų sąrašus: vienas skirtas vaistinėse parduodamiems preparatams, kitas – ligoninių sektoriui. Re - komendacijos dėl kompensavimo priimamos įvertinus 3 kriterijus: vaisto teikiamą medicininę naudą, vaisto patobulinimus, lyginant su jo alternatyvomis, bei gydymo strategiją, t. y. įvardijamos situacijos, kai vaistas turi būti preferenciškai traktuojamas analogų atžvilgiu, įvertinama gyventojų dalis, kuriai gyvybiškai svarbus preparatas,prieš pakartotinai įtraukiant į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tiriama, ar preparatas buvo tinkamai išrašinėjamas.

Sprendimą dėl vaisto įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą priima Skaidrumo komisija, kuri yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Kompensuojamųjų vaistų sąrašas peržiūrimas kas penkeri metai. Taikomas trijų lygių kompensavimas: 100, 65 ir 35 procentų. Prancūzijos sveikatos apsaugos sistema labai išvystyta, daugiau nei pusė registruotų vaistų yra kompensuojami, nors daugelis jų – žemiausiu 35 proc. lygiu. Piliečiams, negalintiems padengti vartotojo dalies, taikoma pagal regionus finansuojama medicinos pagalba.

Neoriginalūs vaistai

Dar prieš keletą metų, nors farmacinės išlaidos, skirtos neoriginaliems preparatams, siekė 75 procentus, jie sudarė tik 2 proc. visos rinkos. Taip atsitiko dėl to, jog vaistai buvo išrašomi bendriniais pavadinimais, o vaistininkai neturėjo teisės siūlyti analogų, tik originalų preparatą, taip pat nebuvo valstybinių iniciatyvų, skatinančių gydytojus išrašinėti generinius vaistus.

Dabar Prancūzijoje jau panaikintas draudimas vaistinėms siūlyti prieinamus analogus, todėl neoriginalių vaistų bendroje farmacijos rinkoje ženkliai padaugėjo. Generiniai vaistai gali būti parduodami tiek firminiu, tiek bendriniu pavadinimu. Kiekviename pavadinime turi būti priesaga, pagal kurią būtų galima atpažinti tiekėją, gamintoją ar importuotoją.

Farmacijos pramonė

Prancūzijos farmacijos pramonė yra viena didžiausių pasaulyje,metų apyvarta viršija 36 milijardus eurų, iš kurių net 31 milijardas yra iš vaistų gamybos. Nors šalies rinka ir didelė, ji tesudaro apie 5proc. visos pasaulio farmacijos rinkos. Visuotinė globalizacija turėjo teigiamų padarinių ir Prancūzijos farmacijos pramonei: dabar šalis yra didžiausia vaistų gamintoja Europoje, užimanti apie 22 procentus Europos rinkos.

Pastaraisiais metais vaistų pardavimai Pranzūzijoje išaugo 6 proc., o eksportas–12 proc., bendra apyvarta padidėjo 7 procentais. Augimo požiūriu palankiausi buvo 2001 metai, per kuriuos farmacijos pramonė išaugo 9 proc., o eksportas – net 31 procentu. Taigi Prancūzija, turėdama tokią farmacijos pramonę, esti svarbi ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Tačiau konkurencija pasaulio rinkoje, ypač su JAV, šaliai kelia daug iššūkių ir skatina aktyviai ieškoti farmacijos pramonės produktyvumo ir efektyvumo didinimo būdų.

Prancūzijoje jau pusšimtį metų farmacijos kompanijų sparčiai mažėjo. Paskutinįjį dešimtmetį daugiausia jų išnyko jungiantis ar įsigyjant įvairias kompanijas dėl pasibaigusių patentų ar paprasčiausios įmonių restruktūrizacijos. Iš 1950 metais buvusių 1000 bendrovių 2003 metais liko tik 309 farmacijos kompanijos ir 148 biotechnologinės įmonės. Didžiausia Prancūzijos farmacijos kompanija, užimanti net apie 30 proc. šalies rinkos, esti „Sanovi-Aventis“ (ne taip seniai dar buvo dvi atskiros kompanijos), kuri taip pat yra viena didžiausių farmacinių grupių pasaulyje. Kitą rinkos dalį dalijasi smulkesnės vietinės bei multinacionalinės korporacijos, turinčios atstovybes Prancūzijoje, tai tokie gigantai kaip „Merck“, „AstraZeneca“ ir kt.

Susidurdama su vis didesne tarptautine konkurencija, Prancūzijos farmacijos pramonė ieško savo pranašumų ir vis labiau laikosi dviejų strategijų: daugiau dėmesio skirti generiniams vaistams, jų rinkai bei išnaudoti naujas galimybes, atsirandančias dėl sparčios pažangos bio - technologijos srityje (vaistus gaminti antikūnų pagrindu). Prancūzija itin garsėja savo nepriklausomomis laboratorijomis, kurios daugiausia ir užsiima generinių vaistų gamyba.

Nepriklausomos laboratorijos

Nepriklausomos laboratorijos tai – išskirtinė, ypatinga Prancūzijos farmacijos pramonės savybė. Kitaip nei daugelyje šalių, Prancūzijos farmacijos pramonė išsivystė ne iš chemijos pramonės, o iš vaistus gaminančių vaistinių laboratorijų. Jos neturi tiek išteklių, kad užsiimtų naujų vaistų paieška ir vystymu, todėl koncentruojasi į originalių preparatų kopijas. Pastaruoju metu tokių laboratorijų mažėja,nes jos esti jautrios net nedideliems rinkos svyravimams, neišlaiko agresyvios užsienio įmonių konkurencijos bei neturi tarpusavio veiklos diversifikacijos, kai dauguma laboratorijų pasikliauja kompensuojamųjų vaistų pardavimais.

Darbo jėga

Per pastaruosius dvidešimt metų Prancūzijos farmacijos pramonė sparčiai plėtėsi, todėl universitetuose parengiamų farmacijos specialistų ėmė trūkti. Dėl to farmacijos kompanijose darbuojasi analitinės chemijos specialistai, automatinių gamybos sistemų inžinieriai bei marketingo ir vadybos išsilavinimą turintys asmenys, baigę verslo ar prekybos mokyklas. 2002 metų duomenimis, Prancūzijos farmacijos pramonėje dirbo daugiau nei 98 000 farmacininkų, iš kurių du trečdaliai – centriniuose šalies regionuose.

Darbo jėga pagal sektorius pasiskirsčiusi taip: paskirstymas – 35 proc., gamyba – 32 proc., administravimas – 19 proc., vaistų tyrimai ir vystymas (R&D) – 14 proc. Itin auga naujų vaistų paieškos ir tyrimų sektorius, kuriame per trejus metus dirbančių žmonių skaičius išaugo nuo 5 iki 15 tūkstančių. Tai rodo ne tik bendrą Prancūzijos farmacijos pramonės nuostatą skirti daugiau dėmesio vaistų tyrimams, tačiau ir augantį šalies potencialą. Todėl tikėtis, jog Prancūzijos farmacijos pramonė, tiek investuodama į tyrimus, tiek išnaudodama savo pranašumus neoriginalių vaistų gamyboje, artimiausiu metu galėtų užleisti Europos lyderės pozicijas, tikriausiai neverta.

Parengė Raimondas Kubilius

farm.ir_laikas.logo.gif

Žurnalas "Farmacija ir Laikas", 2007 dešimtas numeris